- ardyti
- 1 ardýti, ar̃do, ar̃dė tr.
1. SD318, R griauti, versti: Neardýk tvoros Kp. Stogą jau nuplėšė, dabar sienas ar̃do Dkš. Kakalį ardýt K. | Ar̃do ežerą (vėjas aptirpusį ledą laužo) Sn. ║ naikinti: Piktas vieras ... ardyk Mž56.
2. K, J daryti, kad atsileistų iš siūlių, išrykštų: Kam ardaĩ siūlę? Kp. Buvo sijoną bear̃danti, bet parkalbėjau Rm.
3. rausti, kasti, kapstyti: Baubdami jauteliai ragais žemę ardo (d.) Kp. Pradėdavo visa gerkle baubti ir kojomis žemę ardyti A.Vien. | Kuilys ... ėmė blauzdas ardyti (iltimis raižyti) BsPIII23.
4. į dalis skirstyti, narstyti: Remontui skirtą automobilį reikia ardyti sp. Pabaigėm kult, jau ar̃do mašiną, tuoj važiuos kitur Kp. | Dar leisiu, testa ar̃do (operuoja) dar rozą mane Lzd. | refl. tr.: Jie jau pradeda ardýtis tėvo paliktą ūkę Lš.
5. R149 daryti, kad pakriktų: Ardýkit veseilę su juo, tegu eina už kito Lp. Sandorą ir pakajų ar̃do DP120. Tvarką ardyti BŽ23. Dūmas jų visas ardai Mž339.
6. refl. labai rėkti, plėšytis: Čia jau išaugs vaikelis: ką insigeidė, tąmet nepadavei – ardosi Trgn. Vaikas ardos, kad neleidi pabėgioti po lauką Šts. Šuoj net ardos lodamas Lp. | Ans jau ardės (labai triukšmavo), buvo dideliai girtas Krtn.
7. refl. bartis, peštis: Šunes ant kiemo ar̃dos Lp. Anys ten ar̃dos ir ar̃dos kai šunys Žrm.
◊ šìrdį ardýti graudinti: Tik neverkie, jaunulėle, neardyk širdelės LTR(Jnk).\ ardyti; antardyti; apardyti; atardyti; išardyti; nuardyti; paardyti; perardyti; praardyti; priardyti; suardyti
Dictionary of the Lithuanian Language.